Pastarojo mėnesio skaitiniai
Paskutiniu metu į rankas buvo patekę storesnės knygos, tad per kokį mėnesį užbaigiau tik keturias. Edvardas Čapskis - „Sibiriečio prisiminimai“ Edvardas Čapskis buvo vienas žymesnių XIX amžiaus dvarininkų Lietuvoje, dėl anticarinės veiklos keletą metų sekamas, kol galų gale už paramą 1863 metų sukilėliams buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme. Dėl politinių ryšių visgi gavo malonę ir buvo ištremtas į Sibirą. Išgyveno. Ilgus metus Čapskis rašė dienoraštį apie įvariausius įvykius savo paties bei Lietuvos gyvenime. Skaityti toliau…
Kelios mintys apie rašymą
Pažvelgus į šio tinklaraščio įrašų dažnumą galima padaryti labai tikslias išvadas apie mano užimtumą gyvenime: kuo daugiau rūpesčių ir reikalų, tuo rečiau ką nors parašau. Gal šiais dirbtinio intelekto laikais rašymas jau ir yra tapęs tam tikra atgyvena (pilnų tekstų nebelabai kas rašo, visi užsiima tik „promptų“ kūryba), bet man jis visgi yra vienas svarbiausių mąstymo būdų. Tik išdėstydamas mintis raštu, jas sugebu iki galo įsisavinti, išgryninti, tik užrašytos jos įgauna apčiuopiamą pavidalą. Skaityti toliau…
Ne viskas yra apie pelną
Per šias kelias dienas akys ir ausys užkliuvo už dviejų istorijų. Pirmoje buvo kalbinamas kažkoks JAV verslininkas, kuris gamina limonadą, ir jo vis klausia, kodėl niekada nekeli savo gaminamo gėrimo kainos virš vieno dolerio už buteliuką. O tas sako, kad visai nėra tikslo kuo daugiau uždirbti – norisi, kad mano limonadu mėgautųsi kuo daugiau žmonių, maksimizuoju jų geras emocijas, o ne savo pelną. Cinikas pagalvotų, kad tiesiog tokia rinkos situacija – padidinęs kainą būsi nukonkuruotas, ir gal net šis cinikas ir teisus. Skaityti toliau…
Ką perskaičiau 2025-aisiais
Jaučiuosi kiek apleidęs šį tinklaraštį, darbai ir rūpesčiai jam visai nepalieka laiko. Na, bent jau perskaitytų knygų nemažėja: jau daugiau nei ketveris metus laikausi taisyklės bent valandą paroje skirti skaitymui. Andrus Kivirähk – Jaujininkas Ši knyga yra balandžio mėnesio Knygų klubo sąraše. Neseniai skaitėme Kotrynos Zylės „Mylimus kaulus“, tad šie metai gavosi mūsų klubui Baltijos mitologijos metais. Estiškas „Jaujininkas“ – tamsesnis, bet ir juokingesnis, per prietarus, liaudies padavimus ir pasakas puikiai atskleidžiantis estų mąstymą. Skaityti toliau…
Treji karo metai
Rytoj sueina lygiai treji metai nuo pilno Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, nors karas ten vyksta jau nuo 2014-ųjų. Pirmosios savaitės kvepėjo nerimu, tyliai aptarinėjamais planais, ką darysim karo Lietuvoje atveju ir atsargų kaupimu. Bet nuo pat pradžių buvo (ir vis dar yra!) ir ryžto bei noro padėti, prisidėti – perkant medikamentus, dronus (pačioje karo pradžioje tai buvo visiška naujovė, ir kiekvienas kinų gamybos dronas atrodė aukso vertės), remiant pabėgėlius ir jų šeimas. Skaityti toliau…
Nežinomo geradėjo svarba
Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, pagal moksleivių mainų programą besimokant paskutinėse mokyklos klasėse Anglijoje, man nutiko giliai atmintyje įstrigęs įvykis. Po metų studijų jau turėjau grįžti namo, tačiau mokykla man pasiūlė nemokamai mokslus pas juos pabaigti iki galo. Tuo pačiu atsirado anoniminis geradėjas, kuris pasiryžo man smulkioms gyvenimo išlaidoms suteikti stipendiją, bet tik su sąlyga, kad jis išliks nežinioje. Prisimenu ne tiek patį džiaugsmą gavus papildomų lėšų, o tą didžiulį pokytį savo požiūryje į aplinką, kurią šis veiksmas sukėlė: į absoliučiai visus žmones savo kelyje pradėjau žiūrėti kaip į galimus savo geradarius. Skaityti toliau…
Johnathan Haidt: The Anxious Generation
Šeimoje mes ganėtinai griežti vaikams ekranų ribojimo klausimu: kartais gali pasirodyti, kad vaikus auginame drevėje, nepažįstančius šiuolaikinio internetinio gyvenimo. Psichologo Johnathan Haidt knyga „The Anxious Generation“ aiškia argumentų kalba sudėliojo tai, ko pats negalėjau aiškiai išreikšti (nors, tikiu, kad tai gali būti ir dalis mano „confirmation bias“, tad visada įdomu argumentuotai padiskutuoti su protingais oponentais). Knygoje rašoma apie tai, kad šiuolaikinė vaikų karta yra žymiai nelaimingesnė nei anksčiau buvusios: jie dažniau serga depresija, dažniau jaučiasi vieniši, dažniau žudosi. Skaityti toliau…
LT-08117
Man patinka Borgeso mintis, kad sugalvojus idėją knygai nebūtina jos parašyti – juolab neturiu tam nei talento, nei laiko, – bet mintį kažkokiu būdu užfiksuoti verta. Tarkim, parašant šios neegzistuojančios knygos recenziją. Taigi, pabandysiu. Neseniai išleista nežinomo keliautojo knyga „LT-08117“ yra tiek kelionių gidas, tiek autoriaus kelionių įspūdžių knyga, kartais nuklystanti ir į gilesnius apmąstymus apie žmogaus būtį ar Lietuvos istoriją, bet tai nėra jos stiprioji pusė. Knygoje pasakojama apie kelionę į labai nedidelį kvartalą Žvėryne, kuris apibrėžiamas pašto indeksu LT-08117 ir kurį apima vos kelios gatvės: pusė Mickevičiaus, Vykinto, Liubarto ir koks trečdalis Birutės gatvės. Skaityti toliau…
Kalėdiniai sveikinimai senoviniu būdu
Vaikystėje pamenu, kad gruodžio mėnesį tėvai ir seneliai kone rituališkai pradėdavo didžiulio pažįstamų ir giminių sąrašo sudarymu: sąsiuvinyje per kelis puslapius nusidriekdavo sąrašas žmonių, kuriuos reikia pasveikinti su šventėmis. Kasmet būdavo perkama krūvelė atvirukų ir kelis vakarus suaugusieji leisdavo laiką juos pildant linkėjimais bei sveikinimais. Ne tokiems svarbiems kiek šabloniškais, artimiausiems – labiau asmeniškais, ten, kur į užsienį – su trumpomis žiniomis apie metų naujienas, ten, kur į Maskvą – ne su Kalėdomis, o tik su Naujaisiais. Skaityti toliau…
Knygų klubo sąrašas 2025-iesiems
Jau aštuntas kartas, kai gruodį susirenkame savo knygų klube išsirinkti, ką skaitysime kitais metais. 2024 metų sąrašas gavosi netikėtai geras – buvo nedaug nusivylimų ir žymiai daugiau atradimų. Pastebėjom, kad kiekvienais metais knygų sąrašą sudarom vis greičiau – pažįstam jau daug autorių, žinom ko norim ir kur norėtųsi sau mesti iššūkį. Taigi, knygų sąrašas 2025-iesiems bus šis: Sausis POEZIJA (laisvas pasirinkimas) Vasaris Kotryna Zylė „Mylimi kaulai“ Kovas Georgi Gospodinov „Laiko slėptuvė“ Balandis Jerome K. Skaityti toliau…